Sempex

Norėjau pasisakyti šiuo klausimu “ant karštųjų” dar metų pradžioje, prasidėjus ažiotažui dėl Lietuvos prezidento rinkimų. Tačiau iš patirties žinau, kad reikia leisti mintims “susigulėti”.

Taigi, sausio pabaigoje klausiau M-1 ir išgirdau, kaip M-1 berniukai pradėjo savo pašiepiamą kasdieninę rubriką, gvildenančią Lietuvos aktualijas. Kaip supratau tie berniukai yra tikri snargliukai, neturintįs, o gal ir nenorintys turėti savo nuomonės apie tai, ką jiems parengė apžvalgos autoriai. Matyt, jiems svarbiausia, kad pinigus moka, o koks tikslas ir už ką – jiems visiškai vienodai rodo.

Pradėjo savo postringavimus apie tai, kad Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjunga bei krikščionys-demokratai pasiūlė ir rems Vytauto Landsbergio kandidatūrą į Lietuvos prezidento postą. V.Landsbergis atsakė : “Jei Lietuvos žmonės nori ir iškels jo kandidatūrą per rinkimus, jis rimtai svarstys tokią galimybę”. M-1 berniukas saldžiu, gėjišku balseliu pakomentavo : “Nei čia kas nori, nei ką – čia tik eilinis Tėtės neįgyvendinamas noras teisėtai pasivadinti Lietuvos prezidentu”.

Visu tuo aš noriu pasakyti tik tai, kad kažkas Lietuvoje (o gal ir “artimame” užsienyje) labai bijo V.Landsbergio, nes, dar net neprasidėjus prezidento rinkimų kampanijai, negaili pinigų bet kokiam, net ir gana kvailam V.Landsbergio ir jo bendražygių (L.Andrikienės, R.Juknevičienės, A.Saudargo, A.Kubiliaus ir kitų) “kompromitavimui”, pirmiausia, nelabai politikoje “besigaudančio” ir besidominčio jaunimo tarpe (juk panašią auditoriją ir turi M-1).

Greitai pamatysime ir suprasime ar D.Grybauskaitė iš tikrųjų bus tokia ryžtinga ir nuosekli naikinant po A.Brazausko, V.Adamkaus “sparneliais” bujojusias piktžoles teisėsaugoje, energetikoje, kai kuriose ministerijose ir savivaldybėse, puoselėtas įvairių dešimtukų, petrikų, rubikonų ir trestų.

Šį kartą noriu truputį pareklamuoti mūsų bankus.

Štai nuo 2006 m. pabaigos naudojuosi Ūkio banko išduodama Ūkio banko lizingo kortele, kuri yra ne kas kita, kaip eilinė kreditinė kortelė.  Pasirašiau sutartį trejiems metams.  Man buvo suteiktas 8.000 Lt kredito limitas. Tačiau 2008 m. gruodžio pradžioje mano limitas buvo sumažintas iki 6.000 Lt. Suprantama, kad ekonominio nestabilumo akivaizdoje bankas ėmėsi mažinti savo riziką, susijusią su galimais klientų nemokumo atvejais. Tačiau visiškai nesuprantama tai, kad bankas iš viso nutarė atsikratyti tokių klientų kaip aš. Kaip kitaip suprasti banko įvestą kredito administravimo mokestį 0,5 % nuo nuo panaudoto kredito limito dalies. Tai yra nelabai paslėptas metinių palūkanų už naudojimąsi kreditu padidinimas nuo 14,4 iki 20,4 %. Be to, bankas įvedė vienodą mokestį (1,5 %, bet ne mažiau 3 Lt) už pinigų pervedimą iš kortelės sąskaitos į kitą sąskaitą, pinigų išgryninimą banke ar bankomate. Tokiu atveju, jei noriu iš bankomato pasiimti 50 Lt, turiu sumokėti 3 Lt, t.y. mokestis už šią operaciją sudaro net 6 %. Arba, jei noriu pavedimu iš kortelės sąskaitos atsiskaityti už paslaugas, tarkim 2.000 Lt, turiu sumokėti bankui 30 Lt mokestį. Tai visiškas absurdas, kai žinai, kad mokėdamas iš Swedbanko kreditinės kortelės sumokėsi tik 0,80-1,20 Lt nepriklausomai nuo pervedamos sumos.

O štai SEB ir DnB Nord “įsigudrino” imti įplaukų administravimo mokestį 1,20 Lt už visas įplaukas į klientų sąskaitas. Tai taip absurdiška, kai žinai, kad kiekvienas normalus bankas tik džiaugiasi, kai į jo klientų sąskaitas “ateina” įplaukos. Todėl, nors tas mokestis nėra didelis, iš principo nesinaudoju savo sąskaitomis šiuose bankuose.

Šį kartą pareklamavau tik Swedbanką ir sukritikavau Ūkio, SEB ir DnB Nord bankus, nes apie Parex, Nordea, Danske, Šiaulių ir Medicinos bankus informacijos neturiu. Gal jūs, pakomentuodami mano pasisakymą, pateiksite tikslesnės informacijos ir savo patirties su bankais.