Sempex

Muppet Show atlieka Bohemian Rhapsody:

Prisiminkime, kaip buvo nuo pradžių. Vos suformavus Vyriausybę praėjusių metų pabaigoje, naujasis premjeras A.Kubilius drąsiai paskelbė visiems, kad ateina sunkūs laikai, kad reikės visiems “susiveržti diržus”, kad valstybės ir jos žmonių bei ūkio subjektų laukia dideli išbandymai. Ir prisiminkime, kaip sureagavo įvairaus plauko ekspertai, politiniai oponentai. Jie choru pradėjo kaltinti A.Kubilių, kad jis savo pareiškimais tik kelia paniką, bereikalingai gąsdina visuomenę, skatina rinkos (t.y. vartojimo) stagnaciją.

Iš tikrųjų gi A.Kubilius tik ragino visus “atsibusti” po G.Kirkilo vyriausybės vykdytos valstybės institucijų, ekonomikos kilimo metu sukauptų,  rezervų švaistymo, besaikio vartojimo skatinimo (neatsakingų, padėties pasaulinėje rinkoje nesuprantančių, įvairių “burbulų” apakintų, ūkio subjektų palaikomo) sukeltos euforijos, kurios pasekmės daugumai žmonių, visai valstybei gali “smogti į paširdžius” ir “gaudyti orą” po tokio smūgio teks ilgai ir skausmingai.

Ir ką mes matome ir girdime dabar ? Tie patys ekspertai a la A.Maldeikienė ar R.Vainienė, kaltinę A.Kubilių panikos kėlimu, dabar sutartinai patys kelia (ir visiškai neatsakingai, nes jie prieš nieką neatsiskaitinėja, nebent prieš nežinomus užsakovus ir jų “darbų” ar kalbų finansuotojus)  paniką dar didesnę ir realiai keliančią grėsmę (turiu minty socialinius neramumus) valstybei  ir visuomenei. Jie jau nebetvirtina, kad nereikia žmonių gąsdinti dabartiniais sunkumais, o tiesiog apologizuoja krizę, kaip išimtinai Lietuvos bėdą (aišku, vėl skatindami nepasitikėjimą A.Kubiliumi ir konservatoriais, kaip visų bėdų kaltininkais), aiškindami, kad Lietuvos ekonomika pradės “atsigauti” tik , geriausiu atveju, 2015 metais. O tai jau yra ne tik, kad neatsakinga, bet ir, sakyčiau, net nusikalstama. Jų pareiškimus “uoliai” cituoja ir platina TV ir spauda, skatindama ir taip jau sunkmečio išsekintus žmones pulti į visišką neviltį, socialinį-ekonominį nihilizmą.

Šiuo metu, kai, anot linksmai ta proga šventusios LNK, yra pasiektas “kubilo dugnas”, reikia visais įmanomais būdais skatinti žmones, verslo visuomenę imtis naujų iniciatyvų, nenuleisti rankų, išsivaduoti iš beviltiškumo gniaužtų. Tik tikėdami savimi, pasitikėdami vyriausybės darbais, dabartine valdančiąja dauguma,  o ne nesąžiningų “orakulų” kliedesiais, sugebėsime ištverti, atsitiesti ir jau 2011 metų antroje pusėje pamatysime “šviesą tunelio gale”.

Esu įsitikinęs, kad geriausią kiną kuria JAV ir Didžiosios Britanijos menininkai. Aišku, tai aiškintina ir galimybėmis. Į Jungtines Valstijas, t.y. į Holivudą pritraukiami geriausi pasaulio kūrėjai. Tačiau pačiose JAV gimsta tiek talentingų kūrėjų, kaip niekur kitur. Scenarijai, režisūra, vaidyba yra aukščiausios prabos. Žvaigždžių Holivudas turi tiek, kad nušvistų dangus virš jūsų galvos. Bet aš nenoriu pradėt diskusijos, kas yra žvaigždė, o kas – ne, kas kažką padarė žvaigžde, o ko – ne. Noriu pasikalbėti apie aktorius, apie vadinamuosius antraplanius aktorius. Jie vaidina nuostabiai, jie sukuria tikroviškumo visam kūriniui, jie –  lyg nuostabus garnyras nuostabiam patiekalui.

Chazz’as Palminteri, Tom’as Sizemore’as, Amanda Peet, Colin’as Farell’as, Linda Fiorentino, John’as Voight’as, Jennifer Tilly, Benicio Del Toro, Joe Pantoliano, Ashley Judd, Kevin’as Pollak’as, Ving’as Rhames’as, Rosanna Arquette, Ray’us Liotta, Lisa Kudrow, Ewan’as McGregor’as, Ed’as Harris, Christopher’is Walken’as, Natasha Henstridge, Delroy’us Lindo, Don’as Cheadle’as, Eric’as Stolz’as…

Taip galima vardinti ištisais puslapiais. Jie visi yra nuostabūs aktoriai. Juos labai vertina režisieriai, kino kritikai. Tik mūsų žiniasklaidėlė (turiu minty įvairius “skandalų populiarinimo” žurnalus) labiau vertina tokias žvaigždes, kaip Paris Hilton, Wesley’s Snipes’as ar Pamella Anderson. Ir visai nenuostabu, kad mūsų žvaigždės-aktoriai vaidina labai vidutiniškai, paviršutiniškai, dirbtinai. Suprantu, kad juos į tuos “rėmus įspraudžia” prasti scenarijai, vidutiniokai režisieriai ir, ką čia naujo bepasakysi, pinigų stygius. Žinoma, labiausiai jiems “koją kiša” vadinamoji rusų iššlovinta ir mums per ilgų metų okupaciją primesta “Stanislavskio mokykla”. Aš ją vadinu labai paprastai – Falšo mokykla.

Kai kas gali man paprieštarauti, kad Benicio Del Toro, Rosanna Arquette, Ed’as Harris ar Eric’as Stolz’as nėra jokie antrojo plano aktoriai, o tikrų tikriausios kino žvaigždės, vaidinę ne vieną pagrindinį vaidmenį. Aš su tuo nė kiek nesiginčysiu, bet aš šiame savo rašinėlyje kaip tik noriu pabrėžti tų aktorių nuostabiai sukurtus ne pagrindinius vaidmenis.

Mūsų aktoriams, režisieriams ir scenaristams reikia vengti scenų ir dialogų dirbtinumo, pragaištingų “Stanislavskio mokyklos” metodų.