Sempex

Šias mano “reliacijas” paakino mano draugė. Ji, bevartydama žurnalą “Žmonės” ir, matyt, radusi M.Mikutavičiaus nuotrauką ar straipsnelį apie jį, pareiškė : “joks nėra jis svajonių jaunikis, o ir balso neturi…”.

Tuomet nieko jai neatsakiau (gal norėdamas įsiteikti), bet mintis, kilusias reaguojant į tokį požiūrį, t.y. į M.Mikutavičiaus “nuvertinimą”, vistik noriu išsakyti.

Mano nuomone, M.Mikutavičius yra viena iš nedaugelio dabartinių išskirtinių asmenybių ir neeilinis kūrėjas. Galit iš manęs pasišaipyti (tai nieko nepakeis ir niekam nepakenks), bet jo kūryba turi didelę išliekamąją vertę. Jo muzika, tekstai yra išskirtiniai. O ir balsas yra neeilinis – jo su niekieno kito nesumaišysi. Mikutavičius kuria pats. Jo neiškėlė į “žvaigždes” joks Valinskas ar Bžeskas. Jis, kartu su Mamontovu, Skamp, Gabaliu ir kitais, aukštai “pakėlė kartelę” mūsų jaunimui, siekiančiam prasimušti į “žvaigždutes”. Aišku, yra daug tokių, kurie mieliau “žvaigždina” Radži, A.Rimiškį, Yvą ar Neo. Bet tai (tai ne tik mano nuomonė, bet tikra realybė) -  žemesnio intelekto, žemesnio išsilavinimo ir panevėžietiškai-kaunietiško mentaliteto auditorija. Todėl tokios beprotiškos muzikinio niekalo kakofonijos vandenyne (beje jo vandenis svariai “pildo” mūsų TV ir radijo stotys) labai miela priplaukti tikrojo muzikos meno saleles. M.Mikutavičius, be abejo, taip pat naudojas televizijų pasiūlymais – antraip daugelis mūsų menininkų skurstų. Juk tikrai geros muzikos plokštelių ar klipų neįmanoma “kepti” kaip popmuzikos šlamštelio – beveik kas porą mėnesių. Aišku, dėstydamas šias savo mintis, tikiuosi ir jų komentarų (nebijau ir neigiamų ar piktų) – visumą sudaro visi požiūriai ir skoniai.