Sempex

Prisiminkime, kaip buvo nuo pradžių. Vos suformavus Vyriausybę praėjusių metų pabaigoje, naujasis premjeras A.Kubilius drąsiai paskelbė visiems, kad ateina sunkūs laikai, kad reikės visiems “susiveržti diržus”, kad valstybės ir jos žmonių bei ūkio subjektų laukia dideli išbandymai. Ir prisiminkime, kaip sureagavo įvairaus plauko ekspertai, politiniai oponentai. Jie choru pradėjo kaltinti A.Kubilių, kad jis savo pareiškimais tik kelia paniką, bereikalingai gąsdina visuomenę, skatina rinkos (t.y. vartojimo) stagnaciją.

Iš tikrųjų gi A.Kubilius tik ragino visus “atsibusti” po G.Kirkilo vyriausybės vykdytos valstybės institucijų, ekonomikos kilimo metu sukauptų,  rezervų švaistymo, besaikio vartojimo skatinimo (neatsakingų, padėties pasaulinėje rinkoje nesuprantančių, įvairių “burbulų” apakintų, ūkio subjektų palaikomo) sukeltos euforijos, kurios pasekmės daugumai žmonių, visai valstybei gali “smogti į paširdžius” ir “gaudyti orą” po tokio smūgio teks ilgai ir skausmingai.

Ir ką mes matome ir girdime dabar ? Tie patys ekspertai a la A.Maldeikienė ar R.Vainienė, kaltinę A.Kubilių panikos kėlimu, dabar sutartinai patys kelia (ir visiškai neatsakingai, nes jie prieš nieką neatsiskaitinėja, nebent prieš nežinomus užsakovus ir jų “darbų” ar kalbų finansuotojus)  paniką dar didesnę ir realiai keliančią grėsmę (turiu minty socialinius neramumus) valstybei  ir visuomenei. Jie jau nebetvirtina, kad nereikia žmonių gąsdinti dabartiniais sunkumais, o tiesiog apologizuoja krizę, kaip išimtinai Lietuvos bėdą (aišku, vėl skatindami nepasitikėjimą A.Kubiliumi ir konservatoriais, kaip visų bėdų kaltininkais), aiškindami, kad Lietuvos ekonomika pradės “atsigauti” tik , geriausiu atveju, 2015 metais. O tai jau yra ne tik, kad neatsakinga, bet ir, sakyčiau, net nusikalstama. Jų pareiškimus “uoliai” cituoja ir platina TV ir spauda, skatindama ir taip jau sunkmečio išsekintus žmones pulti į visišką neviltį, socialinį-ekonominį nihilizmą.

Šiuo metu, kai, anot linksmai ta proga šventusios LNK, yra pasiektas “kubilo dugnas”, reikia visais įmanomais būdais skatinti žmones, verslo visuomenę imtis naujų iniciatyvų, nenuleisti rankų, išsivaduoti iš beviltiškumo gniaužtų. Tik tikėdami savimi, pasitikėdami vyriausybės darbais, dabartine valdančiąja dauguma,  o ne nesąžiningų “orakulų” kliedesiais, sugebėsime ištverti, atsitiesti ir jau 2011 metų antroje pusėje pamatysime “šviesą tunelio gale”.